Po teiginių, kad sugadintas Karvelių ąžuolas, kurio genėti visai nereikėjo, kadangi jis niekam nepavojingas, naujame dr. Linos Straigytės straipsnyje pagaliau atsiranda teorija, jog jį, vis tik, genėti reikia. Straipsnyje „Medžio stabilumo palaikymas: Karvelių ąžuolo priežiūra“ (www.dendrologai.lt) autorė aptarė keletą rizikų. Tikėtina, kad minėtą straipsnį paskaičius nespecialistui, gali kilti minčių jog vis dėl to arboristai, kaip teigia autorė, medį genėdami „sugadino“. Bet bandykime pateiktas rizikas panagrinėti detaliau.
Straipsnis apie karvelių ąžuolą rodo ne arboristų žinių stygių
Skaitant dr. L. Straigytės straipsnį „Ar mokame prižiūrėti gamtos paminklus – Karvelių ąžuolo pavyzdys“, norisi išreikšti ir savo nuomonę bei atsakyti į autorės keliamus klausimus dėl atliktų darbų kokybės. Susidaro įspūdis, kad autorė neturi palyginamųjų duomenų ir pernelyg dažnai mėgaujasi prielaidomis grįstų tendencingų išvadų, neparemtų konkrečiais tyrimų ar stebėjimų rezultatais, pateikimu. Kad būtų galima teigti, jog ąžuolo būklė per metus laiko po atliktų priežiūros darbų stipriai pablogėjo, reikėtų turėti bent kelių metų ąžuolo stebėjimo duomenis. Straipsnyje pateiktos tik 2019 metų rudens Karvelių ąžuolo nuotraukos, net nesivarginta paieškoti viešai internetinėje erdvėje prieinamos palyginamosios medžiagos.
Baltijos šalių laipiojimo medžio laja čempionatas
Šeštadienį baigėsi Kretingos muziejaus dvaro parke vykęs Baltijos šalių laipiojimo medžių laja čempionatas, organizuotas Lietuvos arboristų asociacijos (LARA). Jis atnešė pergalę šios organizacijos nariui, arboristui Linui Danauskui, kuris tarp Baltijos šalių vyrų buvo stipriausias. Lietuvės moterys šiame renginyje nesivaržė.
Nuo ketvirtadienio prasdėjęs renginys į Žemaitiją sukvietė daugiau nei pusšimtį arboristų – profesionalių medžių priežiūros specialistų ne tik iš Baltijos šalių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet sulaukė svečio teisėmis panorusių varžytis arboristų iš Suomijos, Švedijos, Baltarusijos, Jungtinių Amerikos valstijų, Anglijos. Tarpusavyje varžėsi 26 dalyviai: 22 vyrai ir 4 moterys.
Ketvirtadienį sertifikuoti specialistai tikrino dalyvių įrangą ir saugos priemones, nes saugumas šiame renginyje, kaip ir arboristo darbe – svarbiausias. Penktadienį sportininkai varžėsi penkiose rungtyse: nukentėjusiojo gelbėjimas (aerial rescue), greitas kopimas medžio kamienu (belayed speed climb), greitas kopimas virve (ascent), kopimo virvės į lają pakėlimas (throwline, climbing rope installation), arboristo darbo lajoje imitavimas (work climb; workstations achievement tree).
Visose rungtyse nustatytos 1-oji, 2-oji ir 3-ioji vietos. Antrąją renginio dieną, liepos 27 d., vyko finalas – meistrų rungtynės (master’s challenge). Jame dalyvavo geriausiai pasirodę 4 vyrai ir 2 dailiosios lyties atstovės. Finalinė rungtis – visų ankstesniųjų rugčių junginys. Čia buvo svarbus ne tik greitis, bet ir saugumas, taip pat profesinės žinios.
Tarp vyrų čempionato nugalėtoju tapo suomis Juuso Valima. Antruoju liko lietuvaitis Linas Danauskas. Kadangi suomis dalyvavo svečio teisėmis, Baltijos šalių čempiono vardas atiteko Linui. Trečiąją vietą išsivežė latvis Uldis Snikis. Ketvirtuoju prizu apdovanotas estas Tarmo Sklave. Tarp moterų stipriausia buvo švedė Boel Hammarstrand, nenusileidusi į finalą išėjusiai estei Kerdi Varm. Tačiau, kaip ir vyrų atveju, Baltijos šalių čempione tapo estė.
Visi nugalėtojai apdovanoti vertingais prizais, kuriuos įsteigė generalinis rėmėjas „Husqvarna“, rėmėjai: „Petzl“, „Drayer“, „Teufelberger“, „Echo“, FTC, „FoGaTree“, „Arbogear“,“,„Atrais Tornu serviss“, „Bokstelis.lt“. Taip pat Latvijos bei Lietuvos įmonės, besispecializuojančios medžių priežiūroje: UAB „Arbovita ir Ko, MB „Bebriukai“, MB „Balta laja“, MB „Sveikas medis“, „Pajūrio medkirtys“, „Kokkopis.lv“, „Arborists.lv“.
Nuolat įvairiuose arboristų čempionatuose dalyvaujanti ir juos paprastai laiminti B. Hammarstrand sakė, kad ji lietuvaičių organizuotas varžybas prisimins ilgai. Viešniai įspūdį paliko nuostabūs Kretingos muziejaus dvaro medžiai, gera renginio organizacija ir šiltai bendraujantys žmonės. Iš Lietuvos čempionė išsivežė norą sugrįžti ir čia įsigytų draugų pažadus susitikti artimiausiuose čempionatuose.
Gražių žodžių organizatoriams negailėjo ir Tarptautinės arboristų draugijos ( angl. International Society of Arboriculture (ISA)) atstovas, renginio stebėtojas ir konsultantas de Gouret Litchfield. Pasak jo, LARA renginys vertas aplodismentų ir kuo geriausių įvertinimų, tai – vienas geriausių čempionatų, kurie yra vykę Baltijos šalyse ir pats geriausias kada nors jo stebėtas Lietuvoje. Šio žmogaus žodžiai organizatoriams ypač svarbūs, nes minėtas čempionatas vyksta būtent po ISA vėliava ir jos laimėtojai gauna teisę varžytis analogiškame Europos čempionate. ISA čempionatus rengia jau gerą pusšimtį metų ir iki 2012 metų juose nedalyvavo jokie mūsų šalis atstovai, nes jų tiesiog nebuvo. Pirmasis Baltijos šalių arboristų čempionatas organizuotas Latvijoje. Jo iniciatorius buvo arboristas Janis Strausmanis, kuris šįmet lietuvaičių surengtose varžybose buvo vyriausiuoju teisėju. Prie organizavimo prisidėjo ir jo vadovaujama Latvijos arboristų draugija, taip pat ir analogiška estų organizacija. Nuo tada tokie čempionatai šiose trijose šalyse organizuojami rotacijos principu, padedant vieni kitiems. Tad mūsų šalyje jis surengtas jau trečiąjį kartą ir pirmąkart sulaukė tokių gerų įvertinimų.
Kaip pasakojo čempionato organizatorius LARA direktorius Renaldas Žilinskas, renginys pavyko tik darbščių asociacijos narių ir savanorių dėka. Šios organizacijos arboristai Kretingos muziejaus dvaro parke dirbo jau nuo pirmadienio. Jie keturias dienas ne tik įrenginėjo rungtynių trasas, bet ir sutvarkė reprezentacinėje parko dalyje augančius dešimt senolių ąžuolų ir vieną tuopą. Arboristai nugenėjo sausas šakas, atšviežino medžių lajas, o vieną sutvirtino, taip palengvindami šiems puikiems augalams jų tolesnį gyvavimą. Iš viso prie organizavimo prisidėjo 38 savanoriai.
Kaip sake R. Žilinskas, be muziejaus vadovės Vidos Kanapkienės ir Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės nuoširdžios pagalbos išsiversti būtų buvę sunku. Smagu, kad sulaukta ir Kretingos valdžios dėmesio. Meras Antanas Kalnius džiaugėsi, kad vis labiau suprantama būtinybė atsigręžti į kokybišką medžių priežiūrą bei jų išsaugojimą ir kad tokių svečių vis sulaukiama Kretingoje. Merui ypač imponavo faktas, kad atvykę arboristai savanoriškais pagrindais prisidėjo prie senųjų dvaro parko medžių sutvarkymo. Mat tokios paslaugos muziejui būtų kainavę kelis tūkstančius eurų. Kartu svarbu, kad tokie tarptautiniai renginiai rajone prisideda ir prie smulkaus verslo klestėjimo.
Su Kretinga LARA arboristai dar neatsisveikina. Tame pačiame muziejaus dvaro parke jie pristatys parodomąją programą šį šeštadienį rengiamoje šventėje. O su čempionato dalyviais pažadėta susitikti jau Estijoje.
Kas yra kas Lietuvos arboristikoje?
Kodėl gimė šis straipsnis? Ilgai galvojau prieš jį rengdamas, bet įvykiai „tvarkant“ liepas Laisvės alėjoje paspartino apsisprendimą. Daug kam mano teiginiai ir išvados sukels prieštaringus jausmus ir nuomones, tačiau laikas praskleisti užkulisius ir iš arčiau pažvelgti į šiandienos arboristikos problemas bei išsiaiškinti kas yra kas. Tai ne noras ką nors sumenkinti ar iškelti – tik pateikiami faktai ir palyginimai, o išvadas gali pasidaryti kiekvienas.
Arboristų metai
Prasidėjus naujiems metams vėl visi stačia galva neriame į kasdieninį darbų verpetą. Vistik norisi trumpam stabtelėti ir pažvelgti į praėjusių metų rūpesčius ir godas. Apie tai kalbamės su Lietuvos arboristų asociacijos ( LARA ) direktoriumi Renaldu Žilinsku ir arboristais LARA nariais Inga Gaidelyte, broliais Linu ir Kęstučiu Dainauskais, Vytautu Stonkumi, Tautvydu Kuodžiumi, Arnu Švelniku.
Darbai VDU Kauno Botanikos sode
Toliau tęsiame bendradarbiavimą su VDU Kauno Botanikos sodu. Nuvogdami laikotarpį kada nelyja ar vėjas nesiaučia, kertame jau pavojingais tapusius medžius. Kol kas darbuojasi LARA nariai UAB „Arbovita ir Ko“ arboristai Renaldas Žilinskas ir Skaidrius Grigalevičius, bei LARA narys arboristas Arnas Švelnikas.
Švietimo diena Anykščiuose
Atrodo, pakankamai yra informacijos kaip reikia genėti medžius: apie tai galima pasiskaityti internete, TV3 laidoje „Svajonių sodai“ gana dažnai specialistai demonstruoja, kaip taisyklingai genėti medžius. Gal kažkur gūdžioje provincijoje niekada gyvenime nematęs nei TV, nei kompiuterio ir, apskritai, nežinantis kas tas internetas, tūlas pilietis nusigriebęs pjūklą ar kirvį nudrožia medį kaip jam gražiau ir geriau atrodo. Tačiau antrame pagal dydį Lietuvos mieste, kur tikrai daugybė želdinius prižiūrinčių įmonių ir ne pirmus metus, tokie genėjimo būdai apskritai neturėtų egzistuoti. Šiaip tai nuo vaikystės visiems kalama į galvą, kad jeigu ko nors nežinai ar nemoki, tai geriau nekišk nagų. O jeigu vistiek jauti nenumaldomą norą daryti, tai paklausk žinančio ir paprašyk, kad pamokintų, kaip deramai darbą atlikti. Tačiau, atidžiau pasižvalgius, vistik surandi dar diletantų ar profanų sudarkytus medžius. Ir dar didmiestyje. Kas tai lemia – ar užsakovo noras surasti „specialistus“, kurie apgenėtų medį už mažiausią kainą, ar genėjimo paslaugų teikėjo žemas kvalifikacinis lygis? O gal abu iškart? Visi mes ieškom, kas galėtų pigiau atlikti vieną ar kitą darbą, čia nėra nieko smerktino. Bet ar nevertėtų samdant specialistus, pasiteirauti kokius kvalifikacinius dokumentus jie turi, ar, apskritai, juos turi. Taipogi, galima pasiteirauti, kur ir kokius darbus jie atliko anksčiau, kad būtų galima pasižiūrėti ir įvertinti atliktų darbų kokybę. Juk ne kiekvienas medkirtys ar aukštalipys sugeba profesionaliai apgenėti medį. Tačiau tai nei motais tam užsakovui, kuris pasamdė diletantus nugenėti medžius Kaune prie Jurbarko gatvės 2 namo. Medžiai nustuobrinti, sudarkyti, pasmerkti lėtam sunykimui. Labai norėtųsi sužinoti, kas buvo užsakovas ir kas taip medžius nustuobrino. Čia yra klasikinis pavyzdys, kaip griežtai negalima daryti su medžiais. Kreipiamės į kauniečius, gal padėsit nustatyti šio šedevro autorius. O potencialiems užsakovams galime tik patarti – kai bus įvardintas šio šedevro autorius, jokiu būdu nesamdykite jo medžius prižiūrėti, nes po tokios priežiūros jie tinkami tik iškirtimui.
Tęsiasi bendradarbiavimas su Kauno VDU Botanikos sodu
Nuo šiol tulpmedžius globos LARA arboristai.
Plačiau apie tai skaitykite Kauno Botanikos sodo tinklalapyje
Paskutiniu metu FB pasirodė nauja paskyra „Lietuvos arboristai“
Paskutiniu metu FB pasirodė nauja paskyra „Lietuvos arboristai“, kuri, visų Lietuvos arboristų vardu, komentuoja Lietuvos arboristų asociacijos ir su ja susijusių įmonių ar narių publikacijas. „Lietuvos arboristikos centro“ arba LAC ir „Lietuvos arboristų“ FB paskyras sukūrė ir jas administruoja p. Sigitas Algis Davenis, kuris šiomis paskyromis desperatiškai bando įrodinėti, jog jis atstovauja Lietuvos arboristus ir kalba jų vardu. Atsakingai pareiškiame, kad Lietuvos arboristus atstovauja tik Lietuvos arboristų asociacija ir Lietuvos arboristų nuomonę ir poziciją išsako savo oficialioje FB paskyroje „Lietuvos arboristų asociacija“ ir internetiniame puslapyje www.arboristuasociacija.lt . „Lietuvos arboristų“ FB paskyra ar „Lietuvos arboristikos centras“ atstovauja bendras arboristikos idėjas ir p. Sigito Algio Davenio asmeninę nuomonę.
Apie Paprastąją vinkšną (Ulmus laevis Pall) augančią Vilniuje, Žemutinės pilies skvere šalia katedros
Atrodytų, kas čia tokio, medis kaip medis, tiesa, aukštas, kamienas įspūdingos apimties, beveik 4 metrų. Tik, va, šviečia papuoštas ryškiais oranžiniais diržais. Kokia jų paskirtis? Ne specialistui atrodo, kad taip jis sutvirtintas – juk nenorim, kad didžiulės šakos atlūžtų ir pašventintų tūlą per pakaušį net neužeinant į Katedrą. Pažvelgus specialisto, profesionalo akimis tai diletantiškas medžio lajos sutvirtinimas arba lajos sutvirtinimo imitavimas. Ir tikrai privers nusišypsoti ir pakraipyti galvą – Lietuvoje medžių priežiūra dar akmens amžiuje.
