Kategorija: Pranešimai

Interpretacijos Karvelių ąžuolo tema vis dar nesibaigia

Interpretacijos Karvelių ąžuolo tema vis dar nesibaigia

Po teiginių, kad sugadintas Karvelių ąžuolas, kurio genėti visai nereikėjo, kadangi jis niekam nepavojingas, naujame dr. Linos Straigytės straipsnyje pagaliau atsiranda teorija, jog jį, vis tik, genėti reikia.
Tikėtina, kad minėtą straipsnį paskaičius nespecialistui, gali kilti minčių jog vis dėl to arboristai, kaip teigia autorė, medį genėdami „sugadino“. Bet bandykime pateiktas rizikas panagrinėti detaliau.

Straipsnis apie Karvelių ąžuolą rodo ne arboristų žinių stygių

Straipsnis apie Karvelių ąžuolą rodo ne arboristų žinių stygių

Skaitant dr. L. Straigytės straipsnį „Ar mokame prižiūrėti gamtos paminklus – Karvelių ąžuolo pavyzdys“, norisi išreikšti ir savo nuomonę bei atsakyti į autorės keliamus klausimus dėl atliktų darbų kokybės. Susidaro įspūdis, kad autorė neturi palyginamųjų duomenų ir pernelyg dažnai mėgaujasi prielaidomis grįstų tendencingų išvadų, neparemtų konkrečiais tyrimų ar stebėjimų rezultatais, pateikimu.

Darbai VDU Kauno Botanikos sode

Darbai VDU Kauno Botanikos sode

Toliau tęsiame bendradarbiavimą su VDU Kauno Botanikos sodu. Nuvogdami laikotarpį kada nelyja ar vėjas nesiaučia, kertame jau pavojingais tapusius medžius. Kol kas darbuojasi LARA nariai UAB „Arbovita ir Ko“ arboristai Renaldas Žilinskas ir Skaidrius Grigalevičius, bei LARA narys arboristas Arnas Švelnikas.

Diletantai medžius paverčia stuobriais

Atrodo, pakankamai yra informacijos kaip reikia genėti medžius: apie tai galima pasiskaityti internete, TV3 laidoje „Svajonių sodai“ gana dažnai specialistai demonstruoja, kaip taisyklingai genėti medžius. Gal kažkur gūdžioje provincijoje niekada gyvenime nematęs nei TV, nei kompiuterio ir, apskritai, nežinantis kas tas internetas, tūlas pilietis nusigriebęs pjūklą ar kirvį nudrožia medį kaip jam gražiau ir geriau atrodo. Tačiau antrame pagal dydį Lietuvos mieste, kur tikrai daugybė želdinius prižiūrinčių įmonių ir ne pirmus metus, tokie genėjimo būdai apskritai neturėtų egzistuoti.

Tęsiasi bendradarbiavimas su Kauno VDU Botanikos sodu

Tęsiasi bendradarbiavimas su Kauno VDU Botanikos sodu

VDU Kauno botanikos sodo puošmeną – įspūdingų žiedų savininkus gelsvažiedžius tulpmedžius – aplankė medžių gydytoju vadinamas medžių priežiūros specialistas. Vizito metu buvo koreguojama vienų seniausių Lietuvoje tulpmedžių augavietė ir lajos forma. Tai leis augalams gauti daugiau šviesos ir erdvės plėsti išskirtiniais žiedais birželio–liepos mėnesiais pasipuošiančią lają.

Apie Paprastąją vinkšną <i>(Ulmus laevis Pall) </i>augančią Vilniuje, Žemutinės pilies skvere, šalia katedros

Apie Paprastąją vinkšną (Ulmus laevis Pall) augančią Vilniuje, Žemutinės pilies skvere, šalia katedros

Atrodytų, kas čia tokio, medis kaip medis, tiesa, aukštas, kamienas įspūdingos apimties, beveik 4 metrų. Tik, va, šviečia papuoštas ryškiais oranžiniais diržais. Kokia jų paskirtis? Ne specialistui atrodo, kad taip jis sutvirtintas – juk nenorim, kad didžiulės šakos atlūžtų ir pašventintų tūlą per pakaušį net neužeinant į Katedrą. Pažvelgus specialisto, profesionalo akimis tai diletantiškas medžio lajos sutvirtinimas arba lajos sutvirtinimo imitavimas. Ir tikrai privers nusišypsoti ir pakraipyti galvą – Lietuvoje medžių priežiūra dar akmens amžiuje.