Atrodo, pakankamai yra informacijos kaip reikia genėti medžius: apie tai galima pasiskaityti internete, TV3 laidoje „Svajonių sodai“ gana dažnai specialistai demonstruoja, kaip taisyklingai genėti medžius. Gal kažkur gūdžioje provincijoje niekada gyvenime nematęs nei TV, nei kompiuterio ir, apskritai, nežinantis kas tas internetas, tūlas pilietis nusigriebęs pjūklą ar kirvį nudrožia medį kaip jam gražiau ir geriau atrodo. Tačiau antrame pagal dydį Lietuvos mieste, kur tikrai daugybė želdinius prižiūrinčių įmonių ir ne pirmus metus, tokie genėjimo būdai apskritai neturėtų egzistuoti. Šiaip tai nuo vaikystės visiems kalama į galvą, kad jeigu ko nors nežinai ar nemoki, tai geriau nekišk nagų. O jeigu vistiek jauti nenumaldomą norą daryti, tai paklausk žinančio ir paprašyk, kad pamokintų, kaip deramai darbą atlikti. Tačiau, atidžiau pasižvalgius, vis tik surandi dar diletantų ar profanų sudarkytus medžius. Ir dar didmiestyje. Kas tai lemia – ar užsakovo noras surasti „specialistus“, kurie apgenėtų medį už mažiausią kainą, ar genėjimo paslaugų teikėjo žemas kvalifikacinis lygis? O gal abu iškart? Visi mes ieškom, kas galėtų pigiau atlikti vieną ar kitą darbą, čia nėra nieko smerktino. Bet ar nevertėtų samdant specialistus, pasiteirauti kokius kvalifikacinius dokumentus jie turi, ar, apskritai, juos turi. Taipogi, galima pasiteirauti, kur ir kokius darbus jie atliko anksčiau, kad būtų galima pasižiūrėti ir įvertinti atliktų darbų kokybę. Juk ne kiekvienas medkirtys ar aukštalipys sugeba profesionaliai apgenėti medį. Tačiau tai nei motais tam užsakovui, kuris pasamdė diletantus nugenėti medžius Kaune, prie Jurbarko gatvės 2 namo. Medžiai nustuobrinti, sudarkyti, pasmerkti lėtam sunykimui. Labai norėtųsi sužinoti, kas buvo užsakovas ir kas taip medžius nustuobrino. Čia yra klasikinis pavyzdys, kaip griežtai negalima elgtis su medžiais.