Medžiai kapinėse

^{Stakliškių žydų kapinės. Liudos D. nuotr.}

Vėl atėjus Vėlinių metui, Lietuvos arboristų asociacija kviečia pamąstyti apie medžius kapinėse, pažvelgti į juos kitu žvilgsniu, atkreipti dėmesį į privalumus, kuriuos jie teikia, ypač miestuose ir kitose urbanizuotose vietovėse.

Dažnai pasitaiko, kad medžiai kapinėse, tiksliau krentantys lapai, kelia tam tikrą nepasitenkimą tarp kapus prižiūrinčių artimųjų. Sprendimas būtų sodinti spygliuočius. Tam tikri spygliuočiai netgi turi simbolinę prasmę kaip kapinių medžiai, pavyzdžiui, kukmedžiai – ilgaamžiai, gražiai kerojantys medžiai (Didžiojoje Britanijoje įvairiose vietose, tarp jų ir kapinėse, kukmedžiai auga tūkstančius metų!). Lietuvoje kapinėse puikiai galėtų augti ir auga pušys.

*^{Serapiniškių kapinės. Liudos D. nuotr.}*

Medžiai, ypač medžiai senoliai, kapinėse galėtų atlikti svarbų vaidmenį miesto ekosistemoje, suteikdami prieglobstį įvairioms organizmų rūšims, mintančioms ir gyvenančioms ant brandžių medžių, turinčių sausų šakų, ertmių ir pan. Taip pat jie prisidėtų prie bendro lajos kiekio padidinimo mieste, švarindami orą, sugerdami lietaus vandenį, suteikdami pavėsį vasarą ir užuovėją žiemą.

*^{Bernardinų kapinės. Simonos G. nuotr.}*

Kita vertus, dažnai nutinka taip, kad medžiai pašalinami iš kapinių, nes pradeda kelti grėsmę, kai kasant naujus kapus, jiems nukertamos šaknys ir medžiai pradeda džiūti. Kasmet vis mažiau vietos liekant naujiems kapams, sprendimas būtų ne šalinti medžius iš kapinių, bet pasistengti paversti kapines miškais, teiksiančiais naudą ateinančioms kartoms bei nereikalausiančiais nuolatinės kapavietės priežiūros. Pasaulio mastu siūlymas būti palaidotiems kartu su medžio sėkla ar sodinuku nėra nauja. Ir tikrai, juk nuostabu būtų per Vėlines eiti pasivaikščioti į kapines-mišką ir ten uždegti žvakutę.