Sertifikacijų metai
Neseniai rašėme apie tarptautines ISA sertifikacijas, o dabar eilė pakalbėti apie europines, tiksliau Europos arboristikos tarybos (EAC), teikiamas sertifikacijas. Šeši Lietuvos arboristų asociacijos nariai papildė Europos medžių priežiūros (ETW) kvalifikaciją turinčiųjų gretas. Kalbamės su jais apie egzaminą (pirmą kartą organizuotą Lietuvoje), tarptautines sertifikacijas ir medžių priežiūrą šalyje.
Kodėl nusprendei laikyti ETW? Kokia, tavo manymu, yra tarptautinių sertifikacijų nauda Lietuvos kontekste?
Donatas: Nusprendžiau laikyti ETW, kad pagilinčiau savo teorines žinias. Buvo smalsu sužinoti mokomosios medžiagos turinį ir tuo pačiu įrodyti sau, kad galiu būti atestuotas ne tik nacionaliniu lygiu. Man kiek nesuprantamas tarptautinių sertifikatų poreikis siekiant laimėti viešus konkursus medžių darbams, nes Lietuvoje šiuo metu net formalaus arboristo profesijos išsilavinimo negalima įgyti (yra prieinamas tik neformalus arboristinis išsilavinimas – aut. past.). Manau, sertifikatai be diplomo kiek nublanksta. Bet vis tiek džiaugiuosi dėl įvykusio ETW egzamino Lietuvoje.
Tautvydas: Tikiu, kad mokytis reikia visą gyvenimą. ETW sertifikacija buvo sekantis žingsnis mano arboristikos karjeroje. Manau, ateityje ETW gali tapti privaloma kiekvienam arboristui. Šiuo metu Lietuvoje nėra daug tarptautines sertifikacijas turinčių arboristų, bet jų po truputį daugėja. Didžiausia to nauda yra Lietuvos medžiams.
Tadas: ETW kvalifikacinį egzaminą nusprendžiau laikyti paskatintas žmonos, žinančios, kad darbe keliu sau labai aukštus reikalavimus ir visados “spaudžiu maksimumą”. Be to, jaučiau, kad dar trūksta teorinių žinių apie medžių priežiūrą, taigi egzaminas puikiai privertė viską pakartoti iš pagrindų, o vietomis ir iki padebesių. Manau, didelė tokių sertifikacijų nauda yra žinių pagilinimas, taip pat jos prisideda prie darbuotojų ir darbų kokybės kėlimo šalies kontekste bei siunčia žinutę kitoms šalims, jog Lietuvoje taip pat yra gerų specialistų, kurie labai gerai išmano savo sritį.
Stasys: Sprendimą nulėmė egzamino prieinamumas (jis vyko Lietuvoje), taip pat įvertinau, kad šiuo metu keičiamame želdynų įstatyme atsiranda tokios formuluotės kaip ETW sertifikuoti specialistai, arboristai, kvalifikuoti medžių priežiūros specialistai. Tarptautinė sertifikacija patvirtina tam tikrų žinių ir įgūdžių turėjimą, atitinkančius Europos standartus, kuriais jau seniai vadovaujamasi, tuo tarpu Lietuvoje – tai dar tik pirmieji žingsniai.
Kas labiausiai įsiminė iš pasiruošimo egzaminui ir egzamino metu?
Donatas: Labiausiai įsiminė, hmm…svečio iš Norvegijos pozityvumas, pastabos ir palaikymas laikant egzaminą. Kitas įsimintinas dalykas buvo tai, kad mes turėjome itin mažai laiko pasiruošti, įsisavinti visą per kursus pateiktą medžiagą. Per vieną iš egzamino etapų t.y. darbo lajoje simuliaciją, ne visi egzaminuotojai, mano nuomone, buvo kompetentingi kai kuriais klausimais arba tik iš dalies suprato, ką mes aiškinam. Kompetentingų arboristų egzaminuotojų, manau, trūko arba jų beveik nebuvo. Bet gal aš klystu? Nes ne visus gerai pažįstu.
Tautvydas: Dauguma laikančiųjų egzaminą buvo mano gerai pažįstami kolegos. Egzaminas buvo tikras iššūkis, taigi buvo labai smagu jam ruoštis kartu su senais draugais. Pačio egzamino metu labiausiai įsiminė dendrologijos, t.y. medžių rūšies atpažinimo testas. Dėl jo labiausiai jaudinausi ruošdamasis egzaminui, bet prasidėjus testui kiekviena rūšis iš 15 pateiktų pasirodė labai išskirtinė ir lengvai atpažįstama.
Tadas: Bene labiausiai man patiko ir įsiminė kaip mes, būsimi egzamino dalyviai, susirinkdavome bendrabutyje ar lauke ir bendrai dalindavomės žiniomis ir vieni kitus egzaminuodavome. Egzamino metu labiausiai įsiminė paskutinioji egzamino dalis – medžio (saugumas lipti, šaknyno ir lajos būklė, galimi genėjimo būdai) ir jo aplinkos (grybai, aplinkiniai medžiai ir t.t.) būklės įvertinimas su dėstytoju Steponu Deveikiu. Toks rimtas pasirokavimas su savo srities specialistu buvo – iš mano pusės, kaip daug geresnio praktiko, iš jo – kaip puikaus teoretiko.
Stasys: Labiausiai įsiminė praktinės užduotys bei praktinis egzaminas, kurio metu didelis dėmesys buvo skiriamas saugiam ir tiksliam darbui medyje ir medžio polajyje.
Kaip vertini Lietuvos medžių priežiūrą ir kaip galima būtų padaryti ją geresnę?
Donatas: Lietuvoje medžių priežiūros nėra arba ji apgailėtina – vos apie 20 arboristų visai šaliai. Juokinga. Profesionalios konkurencijos beveik nėra. Medžių priežiūrą padaryti geresnę būtų galima orientuojantis į formalų arboristo profesijos laipsnio įgijimą – skatinant studijuoti, ruošiant studijų programas…didelis darbas, žinoma.
Tautvydas: Medžių priežiūros situacija Lietuvoje šiuo metu nėra labai gera. Daugybė miesto medžių yra sužaloti senesnių genėjimo metodų – daugiausiai viršūnių nupjovimo arba neadekvataus lajos kėlimo. Judant į priekį, manau, reikia trijų esminių dalykų: šviesti visuomenę apie medžius, didinti medžių priežiūros darbuotojų kompetencijas ir nuosekliau planuoti medžių sodinimą ir priežiūrą miestuose.
Tadas: Smagu pastebėti, kad pastaruoju metu medžių priežiūra Lietuvoje sparčiai gerėja – vis daugiau privačių užsakovų, įvertinę medžių priežiūros naudą ir rizikas, renkasi aukštos kokybės paslaugas. Na, o želdinių priežiūra viešose urbanizuotose teritorijose labai priklauso nuo savivaldybių palaikomos politikos ir suvokimo apie medžių priežiūrą. Žinoma, gali būti, kad savivaldybes riboja turimi finansiniai ištekliai, tačiau, manau, su manim sutiks ne vienas specialistas, kad geriau kokybiškai sutvarkyti dvidešimt medžių iš šimto, o likusių visai neliesti nei už tą pačią sąmatą “išdarkyti” visą šimtą medžių. Po kelių metų taip sugadinti medžiai vėl prašosi didelių investicijų, nes jau kelia grėsmę saugumui ir pan. Todėl, manau, reikėtų tikslingiau panaudoti lėšas, skirtas medžių priežiūrai, stiprinti įstatyminę bazę, kuri neleistų nekompetentingiems „specialistams” žaloti medžių, ir numatytų griežtas sankcijas už įstatymų nesilaikymą – galbūt tai atgrasintų rangovus nuo medžių žalojimo.
Stasys: Lietuvoje esamų ir naujai sodinamų medžių priežiūra ir apsauga būtų daug geresnė, jeigu projektuotojai konsultuotųsi su arboristais ir atsižvelgtų į jų patarimus.
