Po teiginių, kad sugadintas Karvelių ąžuolas, kurio genėti visai nereikėjo, kadangi jis niekam nepavojingas, naujame dr. Linos Straigytės straipsnyje pagaliau atsiranda teorija, jog jį, vis tik, genėti reikia.
Tikėtina, kad minėtą straipsnį paskaičius nespecialistui, gali kilti minčių jog vis dėl to arboristai, kaip teigia autorė, medį genėdami „sugadino“. Bet bandykime pateiktas rizikas panagrinėti detaliau.
Skaitant dr. L. Straigytės straipsnį „Ar mokame prižiūrėti gamtos paminklus – Karvelių ąžuolo pavyzdys“, norisi išreikšti ir savo nuomonę bei atsakyti į autorės keliamus klausimus dėl atliktų darbų kokybės. Susidaro įspūdis, kad autorė neturi palyginamųjų duomenų ir pernelyg dažnai mėgaujasi prielaidomis grįstų tendencingų išvadų, neparemtų konkrečiais tyrimų ar stebėjimų rezultatais, pateikimu.
Kretingos muziejaus dvaro parke vykęs Baltijos šalių laipiojimo medžių laja čempionatas, organizuotas Lietuvos arboristų asociacijos (LARA). Jis atnešė pergalę šios organizacijos nariui, arboristui Linui Danauskui, kuris tarp Baltijos šalių vyrų buvo stipriausias. Lietuvės moterys šiame renginyje nesivaržė.
Kodėl gimė šis straipsnis? Ilgai galvojau prieš jį rengdamas, bet įvykiai „tvarkant“ liepas Laisvės alėjoje paspartino apsisprendimą. Daug kam mano teiginiai ir išvados sukels prieštaringus jausmus ir nuomones, tačiau laikas praskleisti užkulisius ir iš arčiau pažvelgti į šiandienos arboristikos problemas bei išsiaiškinti kas yra kas. Tai ne noras ką nors sumenkinti ar iškelti – tik pateikiami faktai ir palyginimai, o išvadas gali pasidaryti kiekvienas.
Prasidėjus naujiems metams vėl visi stačia galva neriame į kasdieninį darbų verpetą. Vistik norisi trumpam stabtelėti ir pažvelgti į praėjusių metų rūpesčius ir godas. Apie tai kalbamės su Lietuvos arboristų asociacijos ( LARA ) direktoriumi Renaldu Žilinsku ir arboristais LARA nariais Inga Gaidelyte, broliais Linu ir Kęstučiu Dainauskais, Vytautu Stonkumi, Tautvydu Kuodžiumi, Arnu Švelniku.
Toliau tęsiame bendradarbiavimą su VDU Kauno Botanikos sodu. Nuvogdami laikotarpį kada nelyja ar vėjas nesiaučia, kertame jau pavojingais tapusius medžius. Kol kas darbuojasi LARA nariai UAB „Arbovita ir Ko“ arboristai Renaldas Žilinskas ir Skaidrius Grigalevičius, bei LARA narys arboristas Arnas Švelnikas.
Atrodo, pakankamai yra informacijos kaip reikia genėti medžius: apie tai galima pasiskaityti internete, TV3 laidoje „Svajonių sodai“ gana dažnai specialistai demonstruoja, kaip taisyklingai genėti medžius. Gal kažkur gūdžioje provincijoje niekada gyvenime nematęs nei TV, nei kompiuterio ir, apskritai, nežinantis kas tas internetas, tūlas pilietis nusigriebęs pjūklą ar kirvį nudrožia medį kaip jam gražiau ir geriau atrodo. Tačiau antrame pagal dydį Lietuvos mieste, kur tikrai daugybė želdinius prižiūrinčių įmonių ir ne pirmus metus, tokie genėjimo būdai apskritai neturėtų egzistuoti.
VDU Kauno botanikos sodo puošmeną – įspūdingų žiedų savininkus gelsvažiedžius tulpmedžius – aplankė medžių gydytoju vadinamas medžių priežiūros specialistas. Vizito metu buvo koreguojama vienų seniausių Lietuvoje tulpmedžių augavietė ir lajos forma. Tai leis augalams gauti daugiau šviesos ir erdvės plėsti išskirtiniais žiedais birželio–liepos mėnesiais pasipuošiančią lają.
Paskutiniu metu FB pasirodė nauja paskyra „Lietuvos arboristai“, kuri, visų Lietuvos arboristų vardu, komentuoja Lietuvos arboristų asociacijos ir su ja susijusių įmonių ar narių publikacijas. „Lietuvos arboristikos centro“ arba LAC ir „Lietuvos arboristų“ FB paskyras sukūrė ir jas administruoja p. Sigitas Algis Davenis, kuris šiomis paskyromis desperatiškai bando įrodinėti, jog jis atstovauja Lietuvos arboristus ir kalba jų vardu. Atsakingai pareiškiame, kad Lietuvos arboristus atstovauja tik Lietuvos arboristų asociacija ir Lietuvos arboristų nuomonę ir poziciją išsako savo oficialioje FB paskyroje „Lietuvos arboristų asociacija“ ir internetiniame puslapyje www.arboristuasociacija.lt . „Lietuvos arboristų“ FB paskyra ar „Lietuvos arboristikos centras“ atstovauja bendras arboristikos idėjas ir p. Sigito Algio Davenio asmeninę nuomonę.
Atrodytų, kas čia tokio, medis kaip medis, tiesa, aukštas, kamienas įspūdingos apimties, beveik 4 metrų. Tik, va, šviečia papuoštas ryškiais oranžiniais diržais. Kokia jų paskirtis? Ne specialistui atrodo, kad taip jis sutvirtintas – juk nenorim, kad didžiulės šakos atlūžtų ir pašventintų tūlą per pakaušį net neužeinant į Katedrą. Pažvelgus specialisto, profesionalo akimis tai diletantiškas medžio lajos sutvirtinimas arba lajos sutvirtinimo imitavimas. Ir tikrai privers nusišypsoti ir pakraipyti galvą – Lietuvoje medžių priežiūra dar akmens amžiuje.
